Šiuo metu tikriausiai sunku būtų rasti Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie besaikio alkoholio vartojimo sukeltas problemas: girtų tėvų skriaudžiamus ir neprižiūrimus vaikus, žmones, mirštančius nuo alkoholio sukeltų ligų, žuvusius dėl neblaivių vairuotojų sukeltų autoįvykių, girtų darbuotojų patirtas traumas, pasikorusius šeimos vyrus Lietuvos kaime ir t.t.

      Atrodytų  problemos akivaizdumas turėtų nuteikti pokyčiams ir skatinti aktyvesnį blaivybės judėjimą. Tačiau blaivaus ir sveiko gyvenimo idėjos labai sunkiai skinasi kelią į gyvenimą. Daug lengviau sau vietą susiranda nauji sveikatai pavojingi produktai: energetiniai gėrimai, greitas maistas ir kt. Paradoksalu, tačiau tiek daug pasiekę sveikatos ir gydymo srityse, tapę laisva ir nepriklausoma šalimi, mes taip ir neišmokome branginti savo didžiausio turto –psichikos ir fizinės sveikatos. Mūsų abejingumas lėmė tai, kad per pastarąjį dešimtmetį daugiau negu 17 kartų išaugo skaičius vaikų, gydytų ligoninėse dėl apsinuodijimo alkoholiu. Beviltiškai stebime aplink mūsų namus klestinčius kioskus, kuriuose paskutinius pinigus išleidžia mūsų kaimynai. Be to, nestinga net sveikatos specialistų, kurie klaidina visuomenę, teigdami, kad alkoholio vartojimas gali būti naudingas sveikatai. Ką jau kalbėti apie tai, kad alkoholio gamintojai su alkoholio verslu susiejo sportą, kino filmus, kultūrinius renginius ir miestų šventes. Visi šie faktai rodo, kad daugiau kaip prieš šimtmetį skelbtos vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės idėjos ne tik neprarado savo aktualumo, bet ir tampa aktualesnėmis negu tuomet, nes dėl globalėjančio pasaulio ir mažėjančios šalių izoliacijos vis sunkiau apsaugoti augančius vaikus nuo žalojančios žmogų alkoholio ir kitų svaigalų reklamos bei labai agresyvios alkoholio pramonės. Blaivybės judėjimai ir organizacijos nėra labai populiarūs Lietuvoje, tačiau optimizmo teikia tai, kad vis daugiau žmonių, o pirmiausia jaunimo, vis labiau domisi sveika gyvensena ir galimybe sveikiau auginti savo vaikus. Būtent sveiki vaikai turėtų būti svarbiausiu blaivybės judėjimų siekiniu. Tik užaugusi nauja, blaivesnė karta, galės vadovautis kitomis vertybėmis, labiau rūpintis savo sveikata, valstybės, kurioje gyvena, tautiškumo išsaugojimu bei kitomis dvasinėmis vertybėmis. Blaivų žmogų sunku apkvailinti, blaiviais žmonėmis sunku manipuliuoti, siekiant savanaudiškų tikslų. Blaivus žmogus gali matyti ir jausti gyvenimą tokį, koks jis yra, o ne gyventi nuolatiniame dirbtinės laimės laukime.

      Turime dirbti ir stengtis vardan to, kad mūsų idėjos būtų patrauklios vis didesnei daliai Lietuvos žmonių. Tai labai sunkus darbas, kurio rezultatai pasirodo negreitai, o pats darbas reikalauja labai daug kantrybės ir pasiryžimo. Tačiau mus supantys sveikesni ir laimingesni žmonės yra geriausias atlygis už atliktą darbą, o pats dalyvavimas nevyriausybinėje veikloje ugdo lyderio bruožus, skatina tobulėti, padeda susirasti bendraminčių ir draugų, o nevyriausybine veikla užsiimantys žmonės yra laimingesni, sveikesni. Todėl kviečiu visus Blaivystės sąjūdžio narius ar dalyvius ir jaunuosius valančiukus aktyviai skleisti šios garbingos organizacijos idėjas ir asmeniniu pavyzdžiu kviesti aplinkinius gyventi sveikai.

Vysk. M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas  doc. Aurelijus Veryga