Praėjusių metų paskutinį lapkričio šeštadienį Šiauliuose suvažiavo Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio (BS) delegatai  į savo IX kongresą.  Pirmiausia Kongreso dalyviai užsuko į Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus katedrą, kur, kaip visada tokiomis progomis, dalyvavo tam skirtose šv. Mišiose. Joms vadovavo J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Po pamaldų Kongreso dalyviai susirinko naujuosiuose Šiaulių vyskupijos kurijos rūmuose.  Kongreso programa prasidėjo  Šiaulių meno atstovų koncertu. Rimtam Kongreso darbui nuteikė  J. E. vyskupo Eugenijaus Bartulio žodis. Po jo sekė Lietuvos Respublikos Seimo narės Rimos Baškienės, žymaus verslo atstovo, gerų darbų mecenato Ramūno Karbauskio, Šiaulių miesto savivaldybės atstovo sveikinimai. BS pirmininkas doc. dr. Aurelijus Veryga apžvelgė alkoholio vartojimo situaciją  Lietuvoje, BS Šiaulių skyriaus pirmininkas Albertas Griganavičius kalbėjo apie blaivystės judėjimo padėtį ir iššūkius Šiauliuose. BS Valdybos pirmininkas Juozas Šaulys padarė trumpą ataskaitą apie Valdybos veiklą trijų metų laikotarpyje.

Vėliau vyko Blaivystės sąjūdžio vadovybės rinkimai. Viso Blaivystės sąjūdžio Pirmininku  trijų metų kadencijai vienbalsiai buvo perrinktas Aurelijus Veryga. Naujosios BS Valdybos nariais tapo Arūnas Adomynas (Marijampolė), Algirdas Jankauskas (Kazlų Rūda), Virgina Jonkuvienė (Mosėdis, Skuodo raj.), kun. Algirdas Petras Kanapka (Skardupiai, Marijampolės sav.), Juras Naudžius (Vilnius), Andrius Stasiukynas (Vilnius), Juozas Šaulys (Vilnius), Valdemaras Šimėnas (Vilnius), Vytautas Turčinavičius (Vilnius), Vytautas Uogelė (Vilnius) ir Aurelijus Veryga (Kaunas – Jonavos raj.).

Antrojoje Kongreso dalyje pasikeista nuomonėmis dėl Valančiukų sąjūdžio ateities. Buvo ieškoma kelių, kaip įdiegti blaivaus gyvenimo įpročius moksleivių, studentų tarpe. Vystoma mintis, kad reikia net keisti Valančiukų sąjūdžio pavadinimą, pervadinant Jaunavalančių sąjūdžiu. Pastebėta, kad vyresniųjų klasių mokiniams mažybinis “valančiuko” pavadinimas nėra patrauklus. Buvo taip pat svarstyta, kokios galėtų būti tolesnės  Blaivystės sąjūdžio veiklos formos.

Renginio pabaigoje priimtas rezoliucijos projektas (Talpinamas žemiau. Red.). Kongreso organizatoriai, dalyviai labai dėkingi J. E. Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui už tėvišką globą ir aktyvų dalyvavimą  Kongreso darbe. Taip pat dėkoja BS Šiaulių skyriaus aktyvui, ypač skyriaus pirmininkui A. Griganavičiui už rūpesčius, rengiant  Kongresą Šiauliuose.

Kongresas baigėsi, bet blaivininkų rūpesčiai tuo nesibaigia. Norisi pasvarstyti, dėl ko žmonės buriasi arba turėtų burtis į blaivybės organizacijas? Matau tris priežastis:

viena, tai girtavimo pavojus Tautos išlikimui. Ne vien tik apie save galvojantiems žmonėms rūpi savo krašto,  savo vaikų, savo anūkų ateitis. Juk jie mato, kokios pavojingos, kokios gajos rūkymo, išgėrinėjimų, girtavimo tradicijos, kaip įžūliai į jaunimo tarpą skverbiasi narkotikai. Ir supranta, kad vienas lauke - ne karys. Reikia vienytis visiems geros valios žmonėms dėl savo Tėvynės;

antra, žmogui, ypač, jaunesniam, norinčiam sveikai gyventi arba jau pakliuvusiam į alkoholio spąstus, reikalinga draugo parama. Ir geriau, kad padedančių draugų būtų kuo daugiau. Jau įklimpusiems į alkoholio, narkotikų liūną gal daugiau padeda ne specialistų pagalba, o būrimasis į grupes, vadinamas anoniminių alkoholikų grupėmis. O apskritai sąmoningi žmonės, suprantantys alkoholio pavojų, negali užsidaryti individualisto kiaute, o turi telktis į blaivininkų organizacijas;

trečia, paprasčiausias bendravimas tarpusavyje, pobūviai, iškylos, net ir sportas - maloniausi, kai esi bendraminčių būry.  Jau vien todėl verta burtis į santūros, blaivybės, sveikuolių, meno saviveiklos, iškylautojų, sporto ir kitų krypčių kolektyvus, klubus, kur bendraujama  sveikos gyvensenos pagrindu.

Lietuvoje, kiek žinau,  yra keturios žymesnės blaivybės organizacijos, vykdančios alkoholio prevenciją (jei žinote daugiau, siūlyčiau  atsiliepti ir papildyti, papasakoti plačiau). Tai maniškė - Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdis su jo moksleivišku padaliniu – Valančiukų sąjūdžiu; Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai“; Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“. Pažymėtina Blaivios gyvensenos, sveikatos, sporto ir turizmo draugija „Optimalietis“, Vydūno draugijos veikla. Didelį populiarumą pasiekė Lietuvos sveikuolių sąjunga, turinti ar ne apie 60 klubų Lietuvoje.                                      

Labai svarbų vaidmenį atlieka įvairių organizacijų susivienijimas  - Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, besistengianti įstatymų leidimą nukreipti visuomenei naudinga kryptimi. Didelės pagarbos nusipelnę sveiką gyvenseną propaguojančių  festivalių, tokių kaip „Naisių vasara“,  organizatoriai, jaunimo sambūrių,  pvz., „Varom!”, iniciatoriai.

Kviečiu visus sąmoningus, geros valios Lietuvos žmones nepasiduoti apatijai, individualizmui, stoti į blaivias tradicijas puoselėjančias organizacijas,  o šioms – neapsiriboti veikla tik organizacijos viduje ir apie ją, o plačiai bendradarbiauti viena su kita, siekiant bendrų kilnių tikslų. Visuomenė turi suprasti, kad reikia sekti Vytauto Didžiojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus, Vydūno, Prezidento Kazio Griniaus, profesorių Juozo Bagdono ir Antano Gylio, arkivyskupo Mečislovo Reinio, Karolio Dineikos, prof. Viktoro Ruokio, Juozo Kančio pavyzdžiais ir siekiais. Anaiptol ne visas čia išvardijau panašaus lygio asmenybes. Įdomu, ką jaunesnioji karta žino apie čia paminėtus veikėjus, jų veiklą. Pakankamai iškilių asmenybių yra ir dabar. Reikia tik panorėti juos matyti ir iš jų mokytis. Įsitikinęs, kad žmonijos tikslas ir yra, jog visi taptume kilniomis asmenybėmis.

Ir didžiausia kvailystė yra pergyventi, kaip mes atrodysime prieš užsienį, jei Lietuvos Respublikos Seimo valgyklos bufete nebus prekiaujama alkoholiu. Kaip tik tuo reiktų  didžiuotis!

                                                                                                            Vytautas Uogelė,

                                                                                        Blaivystės sąjūdžio Valdybos pirmininkas