2019 lapkričio 11 d.

Marijampolės blaivystės sąjūdis

Skelbiame Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininko žodžius, pasakytus garbingo Marijampolės skyriaus 30-mečio minėjimo proga.

Renginys įvyko 2019 metų spalio 26 dieną. Prasidėjo Šv. Mišiomis Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje, kuri stovi Marijampolės centre. Bažnyčia turi neobaroko stiliaus bruožų. Bazilika yra įtraukta į popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelio Lietuvoje maršrutą. Šventė tęsėsi Marijampolės Dailės galerijoje – kultūros centre, kur susirinko pilna salė pasveikti Marijampolės blaivystės sąjūdžio skyrių su jubiliejumi. Susirinko svečiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Mosėdžio ir kitų vietų. Buvo džiugu visiems susirinkti vienoje vietoje, nes esame kaip viena šeima, kuriai rūpi darna, blaivus ir sveikas gyvenimo pasirinkimas. Susirinkusius savo muzika nustebino Marijampolės meno mokyklos auklėtinės, neįtikėtinai gražiai skambinusios kanklėmis, bei Marijampolės vyrų vokalinis ansamblis „Sūduvietis“. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pademonstravo skaidres, rodančias gerėjančią Lietuvos sveikatos statistiką. Vyskupo Motiejaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas Vaidotas Jakubonis garbės raštais įvertino Marijampolės skyriaus aktyviausius narius bei tarė tokius žodžius:

Grįžkime į 1989 metus, kai visoje Lietuvoje vyko Tautinis atgimimas. Po daugelio dešimtmečių bolševikinės priespaudos atėjo Sąjūdžio metas. Steigėsi bei atsikūrinėjo tarpukariu veikusios politinės bei visuomeninės patriotinės organizacijos: skautai, šauliai, jaunalietuviai.

1989 m. rugsėjo 23 d. įsikūrė Statybininkų blaivystės klubas, kurio pagrindu 1989 m. rugsėjo 23 d. buvo įkurtas Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio (BS).

Dvasinis Tautos pabudimas jautėsi ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvos provincijoje. Marijampolė buvo ne išimtis. 1989 metų spalio mėnesį susikūrė Vyskupo M. Valančiaus BS Marijampolės skyrius. Pirmoji pirmininkė bei įkūrėja buvo Alva Sidaravičienė.

1989 m. rudenį gerb. Alva Sidaravičienė dalyvavo Kaune politinių kalinių susirinkime. Renginyje susitiko su Česlovu Stoniu. Jis pasiūlė Marijampolėje įkurti Vyskupo M. Valančiaus BS skyrių. Taip tų pačių metų spalio mėnesį buvo įkurtas Marijampolės BS skyrius. Pirma vadove ir tapo Alva Sidaravičienė.

Blaivystės sąjūdžio veikloje, sąjūdžio bei pirmu laikotarpiu atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę dalyvavo daug žmonių. Šalia BS įkurta Lietuvos valančiukų organizacija. 1989 m. pirmosios valančiukų kuopos įsisteigė Adutiškyje (Švenčionių raj.) bei Kauno 35-ojoje vidurinėje mokykloje. Valančiukų kuopos ir po šiai dienai aktyviai veikia Mosėdyje, Marijampolėje, Šiaulių rajone.

Sąjūdžio laikų entuziazmui išblėsus bei pasitraukus iš aktyvios visuomeninės veiklos kai kuriems BS aktyvistams, narių skaičius žymiai sumažėjo. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad BS veikla yra apmirusi. Bet yra ir kuo pasidžiaugti. Nuo 1990-03-11 d., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, iki 2016 m. su keliomis nedidelėm išimtim alkoholio lobistai beveik netrukdomi skynėsi sau kelią. Alkoholio suvartojimas buvo žymiai išaugęs. Tik nuo 2017 metų prasidėjo šiokios tokios permainos į gerą pusę. Visų pirma, 2015 m. pavasarį įsisteigė iniciatyvinė grupė, pasivadinusi „Už Blaivią Lietuvą“, siekusi surinkti 50 000 tūkstančių parašų. Buvo siekiama, kad jų pagrindu Seimas priimtų alkoholio ribojimo įstatymą. Kai kuriuos įstatymo straipsnius pavyko pakeisti. Įstatymo pakeitimai dėl atskirų alkoholio skyrių įkūrimo parduotuvėse visgi buvo nukelti vėlesniam laikui. Bet faktas, kad pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje atkūrus Nepriklausomybę nuo 1990 m. buvo įvesti palankesni blaivystės skatinimui alkoholio ribojimo įstatymai: pardavimų amžiaus cenzas buvo prailgintas iki 20 metų bei buvo sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas parduotuvėse. Blaivininkų iniciatyva, prie kurios prisidėjo ir BS nariai, buvo pasiekta, kad alkoholio produktais nebūtų prekiaujama benzino kolonėlių parduotuvėse.

Kaip mums seksis tvarkytis ateityje? Viskas mūsų pačių rankose.