Marijampolės vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdis paminėjo vysk. M. Valančiaus 213 – ąsias gimimo metines.

Gausiai susirinkusius svečius pasveikino Marijampolės vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkė R. Jadeikaitė.

Pirmosios blaivystės brolijos atsirado baudžiavos ir carinės priespaudos laikais. Tada girtavimas įgavo negirdėtą, neregėtą mastą. Visos mūsų šalies pakelės buvo nusėtos smuklėmis ir karčiamomis. Tuomet lyg žiburys nakty Lietuvos gyvenime iškilo vyskupas Motiejus Valančius. Jis stojo į kovą su didžiausiu kaimiečių priešu – girtybe. Rezultatai netrukus pasirodė. Lietuva buvo vienintelis blaivus kraštas visoje Europoje, o dabar tuo pasididžiuoti negalime.

Tačiau, pasak Marijampolės vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio dvasios vado kunigo P. Kanapkos, iš mažų darbelių išauga dideli. Nors blaivystės rezultatai mūsų Lietuvoje nėra akivaizdžiai matomi, bet kiekviena gera pastanga yra kelias į tautos sąmonės šviesėjimą.

Trumpai ir įdomiai M. Valančiaus gyvenimo kelią ir jo veiklą apžvelgė „Sūduvos“ gimnazijos valančiukai. Šią popietę paįvairino  vaidinimai ir trumpi vaizdeliai iš vyskupo M. Valančiaus gyvenimo. Į sceną įžengė generolas Muravjovas, nuo kurio balso drebėdavo visa Lietuva. Galėjome stebėti, kaip įsismarkavusį Muravjovą savo ramia laikysena ir taikliu žodžiu „nugesino“ vyskupas M. Valančius. Kad  degtinė yra visokių ydų priežastis, pamatėme iš trumpo spektakliuko „ Kaip vyras užmuša žmoną“.

Padovinio pagrindinės mokyklos valančiukai  parodė vaizdelį iš kasdieninio gyvenimo, kai jaunimas, neturėdamas vertybių, vartoja narkotikus, rūko ir geria. Ir tik įsitraukimas į valančiukų veiklą, priesaika ir pažadas negerti degtinės ir svaigalų, galėtų juos išgelbėti.

Linksmai užsigavėjome, netrūko dainų ir šokių. Blaivystės sąjūdžio nariai įrodė, kad moka linksmintis be svaigalų ir degtinės.

J. Lebskienė