Vyskupo M.Valančiaus pramintais takais

Atostogų metas – ramybės būsena, žmonės dėl Lietuvoje šiuo metu vykstančių procesų per daug nesuka galvos. Vilniaus mero bei Vilniaus miesto savivaldybės priimti nepagrįsti, skaldantys visuomenę sprendimai dėl pirmojo Lietuvos savanorio K. Škirpos alėjos vardo pakeitimo Trispalve bei Jono Noreikos– Generolo Vėtros atminimo lentos pašalinimo nuo buvusios Jono Noreikos darbovietės, Vrublevskių bibliotekos, sulaukė tik nedidelės dalies patriotiškai nusiteikusių asmenų  pasipiktinimo ir protestų. Nors tema labai svarbi, bet šį kartą pasidalinsiu su skaitytojais kitu ne mažiau svarbiu klausimu – blaivybės politikos Lietuvoje klausimu.  

Karts nuo karto pasigirsta pamąstymų, esą, kova už blaivybę, alkoholio prekybos apribojimai neduoda jokios naudos. Šią nuomonę lengva propaguoti, nes blaivybės bei sveiko gyvenimo būdo politikos mūsų šalyje niekuomet nebuvo. 1990 m. atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, iškart įsigalėjo liberalizmas bei asmens laisvės politika. Nepamatuotai, be jokių skrupulų buvo išdavinėjamos alkoholio pardavimo licencijos. Ant kiekvieno kampo pridygo kioskų, parduotuvių, naktinių parduotuvių, alubarių bei kitokių girdyklų.

Nebuvo jokio visuomenės švietimo programos paaugliams ir jaunimui, sporto bei meno būreliai tapo plačiajai jaunuomenei neprieinami, nes per brangūs – jokių laisvalaikio alternatyvų. Po kurio laiko tokia „politika“ atnešė savo vaisius: daugybė priklausomų nuo alkoholio žmonių, alkoholinės psichozės net tarp jaunų žmonių, aukštyn šokančios nusikalstamumo kreivės, pragerti butai, vaikai ir sveikata.

Valstybė šiuo klausimu savo politikos neturėjo, buvo įtakojama alkoholio pramonės. Didžioji dalis žiniasklaidos taip pat palaikė šį verslą, neva kovodama už individo teisę nuodytis. Tik nedidelė dalis visuomeninių organizacijų, tarp jų – Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis, visomis priemonėmis priešinosi susidariusiai padėčiai. Ir tik 2016 metais iniciatyvinės grupės pastangų dėka buvo surinkta 50 tūkstančių parašų dėl alkoholio įstatymų sugriežtinimo. Naujos kadencijos 2016-2020 m. Lietuvos respublikos Seimas priėmė kelis apribojimus iš pasiūlymų paketo (tiesa, atskirų alkoholio skyrių įkūrimą prekybos centruose atidėjo ateičiai). Bet valstybinės politikos dėl visuomenės švietimo taip ir nėra – TV ir radijuje nepadaugėjo šviečiamųjų laidų apie alkoholio žalą jaunimui, mokyklose neatsirado sveikam gyvenimo būdui skirtų pamokų, kol kas apie tai net nešnekama.

2019-08-01 d. internete  pasirodė du straipsniai. Vienas iš jų, parašytas Jono Deveikio ir išspausdintas LRT.lt portale, atspindinti alkoholio verslo pozicijas(1).

Vilniaus universiteto atliktas tyrimas rodo, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje nuosekliai mažėja. Tačiau alkoholinių gėrimų įsigijimas užsienio šalyse padidėjo 3 kartus. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad ateityje šis skaičius didės, o lietuviai pildys kitų šalių biudžetus.

 Maždaug tuo pačiu laikotarpiu Sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje buvo pateikta priešinga nuomonė (2).

Praėjus vos porai metų nuo įsigaliojusių naujovių, stebimi sveikatai ir gyvenimo kokybei palankūs rezultatai. Tai rodo, kad pasirinkta kryptis teisinga – įdiegtos naujovės, pavyzdžiui dėl prekybos alkoholiu laiko, dėl amžiaus cenzo. Be to, Lietuva nėra pionierė šioje srityje, nes analogiškos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės sėkmingai veikia daugelyje užsienio šalių.

Kuria nuomone tikėti, kiekvieno asmeninis pasirinkimas, tačiau patarčiau Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją bent jau perskaityti. Žinoma, dėl kai kurių dalykų galima ir padiskutuoti. Tačiau verslo atstovų platinama informacija, kad esą draudimai nieko nekeičia – tik eilinis bandymas manipuliuoti skaičiais. Be to, norint, kad padėtis ženkliai pasikeistų, ateityje padėtis ženkliai pasikeistų, reikia įgyvendinti daugiau priemonių – atskiri alkoholio skyriai, vėliau – ir atskiros parduotuvės, jaunimo šveitimas ir t.t.

Galima pasidžiaugti, kad nuo šių metų rudens įsigalios šį pavasarį priimtas draudimas prekiauti „vaikišku“ šampanu. Tai labai svarbu, nes tokie „nekalti“ vaikiški gėrimai smarkiai koduoja vaikų pasąmonę. 

Tačiau aišku viena – be valstybinės blaivybės ir sveikos gyvensenos politikos, siekiant mažinti priklausomų asmenų skaičių, toli nenueisime. O kad situacija pagerėtų, reikia visų mūsų pastangų ir sąmoningumo.

Pamąstymui. 2019-08-08 d. prieš Žinių radijo 13:05 val. ,,Dienos klausimą“: „Ar reikėtų dar labiau mažinti alkoholio prieinamumą?“ laidos vedėjas Aurimas Perednis, rengdamasis šiai laidai, pabandė susisiekti su Lrt.lt 2019-08-01 d. paminėto tyrimo, kurį atliko Vilniaus universitetas, mokslininkais. Žurnalistui su mokslininkais susisiekti nepavyko.

Vaidotas Jakubonis

Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas

1. https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1084069/verslas-tikina-kad-stipriai-pralaimime-alkoholio-draudimai-neveikia-tik-pildome-kaimyniniu-saliu-kisenes?fbclid=IwAR02WsBK_1SSiwbjBiSQkXcD5lFCfBqzudBMG1-4kpjXipk-euODAclSFQY
2. http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/lietuvoje-sparciai-mazeja-alkoholio-vartojimo-mastai?fbclid=IwAR0FndWrXeB5CItEby_rD0KDokYtPeQ0wzTCgr-3td4AoTQfX86m1rbBC6Y