Nepasakymo priežastis – Konferencijos pirmininkės neapsižiūrėjimas, kalbos autoriaus susikuklinimas,  beveik valandą  susivėlavus konferencijos pradžiai dėl komplikuoto dalyvių pralaidumo per kontrolės postą   

            Mieli Lietuvos valančiukai, Blaivystės sąjūdžio dalyviai, garbingi svečiai! Ačiū Projekto autorei ir vadovei už kvietimą tarti žodį.  

            Pirmiausia perduodu Jums sveikinimo žodžius Blaivystės sąjūdžio, kartu ir Lietuvos valančiukų sąjūdžio istorijoje buvusio antrojo Pirmininko Aurelijaus Verygos, dabar esančio LR Sveikatos apsaugos ministru. Jis atsiprašė, kad dėl didelio užimtumo negalėjo dalyvauti mūsų konferencijoje, nors gal ir šiuo metu yra Seimo rūmuose.

             Toliau kalbėsiu šiek tiek  ir apie save, ir nuo savęs. Pagal amžių galėčiau vadintis Valančiukų seneliu. Gal Jums įdomu, prisipažinsiu, kad man teko laimė pradinę mokyklą  lankyti pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, kai Lietuvos prezidentu buvo Antanas Smetona. Bet tik pusantro mėnesio, paskui prasidėjo pirmoji Sovietų sąjungos stalininė okupacija. Tęsėsi ji vienus mokslo metus. Paskui okupavo hitlerinė Vokietija. Pradinę mokyklą baigiau dar vokiečių laikais. Po trijų metų į Lietuvą sugrįžo Raudonoji armija. Baigiau vidurinę mokyklą, vėliau aukštąją sovietų  okupacijos laikais. Ir diduma darbinio laikotarpio praėjo jos metu.  Bet mums visiems ir lauktai, ir gana netikėtai atėjo Atgimimo laikas, kai Lietuva vėl tapo laisva. Taigi, gyvenau penkių valdžių laikotarpiais.

            Teko laimė man gimti abstinentų tėvų šeimoje. Nė tėvas, nė mama jokio alkoholio nevartojo, net alaus, kuris mano gimtajame Žagarės krašte tais laikais buvo labai populiarus. Bet man tėvų įtaka buvo tokia, kad mane tuometinės gėrimo tradicijos įtraukė alkoholį vartoti vėliau negu mano bendramžius, gal  kai buvau dvidešimt dviejų metų.  O mokslininkai sako, kad jei iki 21 m. amžiaus nepradedi vartoti alkoholio, tai maža tikimybė tapti alkoholiku. Todėl reikia džiaugtis, kad dabartinė Lietuvos valdžia siekia įtvirtinti įstatymą, pagal kurį bent bus neleidžiama pardavinėti jaunimui alkoholinių gėralų iki 20 m. amžiaus.

            Kai pradėjau vartoti, nors ir nelabai noromis, neišvengdavau išgėrimų iki 48 m. amžiaus. Pagaliau sutvirtėjo asmenybės nugarkaulis (stuburas), ir tada pasakiau: „Gana vergauti išgėrimų tradicijai! Daugiau nė lašo!“ Tapau Blaivystės sąjūdžio dalyvis, aktyvistas. Bet ir per tą alkoholio vartojimo laikotarpį stengdavausi kiek galima jo vartoti mažiau ir rečiau. Tai sekėsi, manau, todėl, kad pirmąjį degtinės stiklelį pakėliau, kaip sakiau, vėliau negu mano bendraamžiai, ir kad turėjau gerus dorovės švyturius.    

          Jaunimas bręsdamas pradeda daugiau klausyti ne tėvų, o draugų. O draugai gali būti ir protingi, gerą linkintys, ir blogi. Linkiu būti protingai kritiškais – mokėti atsirinkti gerą.

            Svarbu turėti prieš akis iškilias asmenybes. Mano iškilios asmenybės, pavyzdžiai nuo ankstyvos jaunystės, buvo rusų rašytojas Levas Tolstojus, indų politikas Mahatma Gandi‘s, lietuviai - mąstytojas ir rašytojas Vydūnas, arkivyskupas Mečislovas Reinys,  mano profesorius Viktoras Ruokis. Visi jie negėrė alkoholinių gėrimų ir kvietė jais sekti kitus. Vyskupo                    M. Valančiaus visokeriopą reikšmę Lietuvai, kaip nekeista, nors  jį žinojau, labiau suvokiau jau įsijungęs į blaivystės judėjimą.

            Įdomu, kokios jums šviečia iškilios asmenybės, gyvenimo švyturiai. Linkiu jums juos irgi turėti. Teigiu – laimingi esate, kad esate valančiukai, galite vadintis ir jaunavalančiais, kurie pratinami atsispirti klastingoms alkoholio, tabako ir kitų dar baisenių narkotikų vilionėms.

            Ir dar - linkiu svaigalų nevartoti ne tik kol baigsite vidurinį mokslą, ar išaugus iš 20 metų amžiaus, o visą tolesnį gyvenimą. Jei  mano linkėjimo paklausysite, tikrai gyvenime nesigailėsite, nesigailės jūsų artimieji, jūsų būsimi vaikai.

Vytautas Uogelė